Kaip Nesusimauti Kalbant Prieš Auditoriją?

Viešasis kalbėjimas daug kam yra iššūkis, galvos skausmas arba tikra panika. Kalbant užstringama, raudonuojama, pametamos mintys. Atsiranda negatyvios patirtys, kurios užkerta kelią į sklandų kalbėjimą ateityje. Tačiau jeigu mes tobulai pasiruoštume ir išsiaiškintume šaknines problemų priežastis ir pakeistume jas, kas būtų tada? Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai kaip įveikti baimę kalbėti viešai 

Kas turi bijot? Jūs ar jūsų?

Įdomiausia baimės savivoka kalbant prieš auditorija yra ta, kad kalbantysis prieš auditoriją bijo kalbėti viešai, nors jis yra pats drąsiausias ten esantis žmogus. Todėl pagalvokite apie tai. Jūs, eidamas kalbėti prieš auditorija esate pats drąsiausias, todėl visiškai neturite ko bijoti. Klausytojai turi jūsų bijoti, nes esate be galo drąsus ir ryžtingas žmogus. Kaip jums tokia mintis? Iš karto pasidaro šilčiau?

Pradžioje normalu

Pradžioje yra visiškai normalu jausti jaudulį, nerimą, baimę ir kitus pojūčius. Net patyrę kalbėtojai jaudinasi prieš sakydami kalbas didelėms, ar mažoms auditorijoms. Klysti pradžioje taip pat yra normalu, o klaidos mažėja su patirtimi. Pradžioje suklydimus priimame kaip normalią praktiką, kurią išanalizavę bandome sumažinti iki kuo mažesnio kiekio. Čia aiškinamės kokios yra priežastys tokiais atvejais, kuomet kalbėjimas yra paniška baimė ar įvairiai teisinamasi, kad to išvengti.

Tikrosios priežastys

Pirmiausia prieš norint ką nors pakeisti būtina išsiaiškinti tikrąsias priežastis. Kažkur kažkada  sakant kalbą, patirta gėda gali būti priežastis. Baimė, kad žmonės nepriims mano nuomonės, mano minčių, manęs tokio, koks esu tikras aš, gali būti tikrosios priežastys. Aiškinkitės kokios yra tikrosios priežastys. Būkite atviras sau ir pripažinkite tai, ką slapiate. Be atvirumo su savimi nieko nebus. Jei negalite sau būti atviras ir pripažinti tikrąsias priežastis, taip ir gyvensite su savimi mele, kad viskas gerai ir nieko keisti nereikia, arba nieko pakeisti negalima. Jei praeityje turėjote nemalonią patirtį dėl pasiruošimo stokos, pripažinkite sau tai ir duokite sau žodį pasiruošti taip, kad šį kartą nesuklystumėte. Viena dažniausių priežaščių yra bijojimas būti savimi – natūraliu “aš”, kuris kalba savo stiliumi taip, kaip kalba, juokiasi iš savęs kai suklysta ir pan. Iš tikro mums patiems juokinga, kai suklystame. Tačiau dažnai vaidindami tobulus ir turėdami tam tikrus suvokimus apie tobulumą, nepripažįstame, kad juokinga padarius klaidą. Ir vietoje to, kad pasijuokumte iš savęs – užstringame ir paraudonuojame. Nusistatome ne tokį toną ir kūno kalbą, kurie natūralūs mums būnant savimi, tačiau tokį, koks neva priimtinas visuomenei kaip “tobulo žmogaus portretas”. Visi klysta, tačiau tam tikros savivertės žmonės neleidžia sau klysti, kadangi jų pasaulėvoka sako, kad klysta tik silpni. Todėl, kad neklystu, jie nieko nedaro, tačiau mielai kritikuoja visus, kurie daro ir klysta. Būkite sau atviras. Visur ir visada. Tai iš esmės raktas į sėkmę. 

Patirties stoka

Ne tik to, kad viešasis kalbėjimas gali būti baisus dėl praeities įvykių, jis gali būti baisus dėl to, kad yra pirmas, arba vienas iš pirmųjų kartų. Ir viskas su tuo yra gerai. Truputį kažko bijoti naujo yra visiškai normalus dalykas ir tam reikalinga patirtis, kuri ateis su laiku. Kadangi žmogus gali bijoti nežinojimo. Jeigu viešąjį kalbėjimą darote kartą per metus, šis, retai atliekamas veiksmas nebus dažnas įprotis, todėl bus normalu jaudintis ir patirti prieš pasirodyminį jaudulį. Truputis baimės gerai, tačiau per daug – ne. Aiškinkitės tikrąsias priežastis. Būkite savimi, atviras sau. O jaudulys, na, kas apie jį? argi tai ne šaunu? Koks gyvenimas be jaudulio?

Bijau susimauti

Baimė susimauti yra viena iš pagrindinių priežasčių. To priežastis gali būti tokia: netinkamas pasiruošimas. Jei netinkamai pasiruošėte pristatymui ar kalbai, jaudulys gali būti labai didelis, nes jaudinatės dėl to, kad neturėsite ko pasakyti. Ir tai suprantama, kadangi jei esate blogai pasiruošęs, neturite pakankamai informacijos veiksmui atlikti. Tokiu atveju padės labai gerai išstudijuoti pristatomąją medžiagą. Studijuokite mežiagą, dėliokitės užuomenas ir gerai nusiteikite. 

Ką apie mane pagalvos kiti

Viena iš savivertės kategorijos baimių yra baimė, kuri vadinasi “ką apie mane pagalvos kiti”. Nepasitikėti savimi normalu. Ypač kai pradedama. Tačiau tais atvejais kuomet bijoma auditorijos teismo, čia jau yra kita situacija. Už baimės būti nuteistas slepiasi baimė likti vienam. Tai viena iš pagrindinių žmogaus baimių. Jūs bijote suklysti -> būti sukritikuotas -> pripažintas blogu -> likti vienu. Jei išdirbsite šią baimę, pakilsite laipteliu aukštyn. 

Pirmiausia susidėlioti galvoje

Pirmiausia pristatymas turi būti atliktas galvoje. Jei negalite padaryti pristatymo galvoje, vadinasi negalėsi padaryti iš vis. Kadangi informacija kurią pateikiate pirma keliauja iš proto į kalbą, informacija turi būti gerai paruošta, atšlifuota ir tvarkingai sudėta. Būtent dėl to, pirmiausia turėsite repetuoti galvoje, pagal preliminarų arba visišką scenarijų. Galvokite apie scenarijų, gyvenkite juo vieną, dvi, trys dienas ar savaitę iki kol tai galėsite atpasakoti jį taip lengva, kaip kalbėti. 

“Iškalkite” scenarijų

Kadangi turi būti bent kažkoks scenarijus apie tai, kas bus kalbama arba pristatoma, jis turi būti labai puikiai žinomas. Taip puikiai, kad bet kuriuo metu, bet kurią dalį galėtumėte apibūdinti taip, kaip apibūdintumėte kalbos metu. Be baimės, be abejonių, be stringančių žodžių ir kitų trikdžių. Pasirašykite scenarijų, kalbą, planą ir jį išstudijuokite. Kai atkartoti scenarijų taps taip pat paprasta kaip pasakyti abėcėlę ar daugybos lentelę, labai maža tikimybė, kad jus kas jūs suklysite. Baimė iš esmės yra žinių stoka, todėl stiprindami informaciją savo galvoje jausite vis mažesnę baimę. 

Užsirašykite užuomenas

Vieno žodžio užuomena, bent jau patirties pradžioje bus labai geras atminties inkaras atsiminti visą kalbą. Tarkime antras jūsų temos saraše yra kalbėjimas apie antro ketvirčio ataskaitą. Ant lapuko užsirašykite kažką, kas asocijuotų tai, apie ką norite kalbėti. Tarkime “2/4”. Arba “antras ketvirtis”. Susidarykite užuomenų saraša vietoje to, kad turėtumėte visą scenarijų. Pradžioje išrepetuokite visą scenarijų, po to repetuokite kalbą galvoje tik su užuomenų užrašais. 

Susikaupimo stoka

Gali atrodyti visai nesusiję, tačiau viena iš viešo kalbėjimo baimių yra susikaupimo stoka. Kodėl? Todėl, kad kalbos metu, kalbėtojas mintimis klajoja po praeities patirtis arba blogų ateities lūkeščių projekcijas. Todėl yra praeityje, ateityje, bet kur, bet ne dabartyje. Meditacija yra vienas iš būdų mokintis būti čia ir dabar. Praktikuodami netgi paprastą meditaciją sėdint ir stengiantis negalvoti apie nieką, arba galvoti tikslingai ką norite, išmoksite suvaldyti savo mintis nuo tokių projekcijų. Kadangi protas veikia autonomiškai, visiškai taip pat kaip iš širdies plakimas ar kvėpavimas, įvairių, mašinalių minčių srautas yra normalus dalykas. Tačiau jį galima išmokti suvaldyti ir išmokinti būti ten, kur yra tuo metu. Tegul automatiškai mintys laksto tuomet, kai protas ilsisi ir atsipalaiduoja, tačiau ne tuomet, kai reikia dibti. Mokinkimės nukreipti dėmesį į mums palankius dalykus ir būti ten, kur tuo metu esame. Jei kalbame – galvoje turime nuoseklų scenarijų apie kurį kalbame. Ne mintis apie serialą, užsikimšusią kriauklę namie, mintis ar nepametėte raktų ir taip toliau. Apie būvimą čia ir dabar mokinsimės daugiau, tačiau iš esmės tai yra įgūdis, kurį kuo daugiau išlavinate, tuo daugiau jis dirbs efektyviai. Viena užduotis vienu metu, o tuo metu, tik ją ir darome. Žinau, lengviau pasakyti, nei padaryti, tačiau pradėkite praktikuoti. 

Praeities projekcijos

Vienas iš proto veikimo pricinpų yra praeities patirčių tapatinimas su dabartimi. Iš esmės tai atsiminimų tapatinimas su dabartimi, jei atsiminimui ryškūs ir stipriai emociškai įsispaudę į atmintį. Ką tai reiškia? Tai reiškia tai, kad jeigu jūs pažiūrėsite į auditoriją ir pamatysite žmogų, kuris primins jums tą žmogų, kuris praeityje jus kritikavo, tikėtina, kad iš karto išgyvensite praeities patirtį. Arba užuosite kvapą, kuris susies atmintį su tuo kvapu, kuris buvo patalpoje, kurioje jautėtės blogai, iš karto išgyvensite tą pačią patirtį. Atrodytu, kad esame pasmerkti būti įvykių aukos, kadangi pasikartojimų gali pasitaikyti neišvengiamai. Ką daryti? Diegti naujus įpročius mažinant tapatinimo mechanizmo aktyvumą. 

Pozityvus nusiteikimas

Svarbu nusiteikti tik pozityviai. Tai – darbo ir patirties klausimas. Reikės labai stipriai su tuo padirbėti. Ypač tuomet, jei esate linkęs į negatyvumą, kritiką, teisimą, pyktį ir kitas, negatyvias ar išgyvenimo emocijas. Jei nusiteikiate pozityviai, jūsų protas tikisi pozityvios patirties ir taip projektuoja ateities įvykius. Jei pamatysite žmogų, kuris primins praeities nuoskaudas, pozityvus nusiteikimas sakys: tai yra praeitis, bet praeities nėra. Tas žmogus man tai primena, bet tos akimirkos jau nėra ir tai nėra tas pats žmogus. Tai – tik prisiminimas, autonominė proto funkcija. Gali skambėti sudėtingai ir taip yra, tačiau kad tą suvokti, reikia daug darbo su savimi. Kai protas pasiekia pozityvumo būseną ir didžiąją dalį laiko veikia pozityviai arba neutraliai, pasaulėvoka pasikeičia. Dirbkite su pozityvumu, o jei stokojate jo, pradėkite nuo pozityvaus mąstymo diegimo.

Leiskite sau būti netobuli

Leisdami sau klysti, jūs priimate save kaip netobulą būtybę ir tai padaro jus nenuspėjamą, atsipalaidavusį, žavingą ir neveikiantį pagal iš anksto nustatytą scenarijų, kuriame, pagal jūsų neklystančia asmenybę “klaidų nėra”. Kuomet veikiate ne pagal numatytą emocinį scenarijų, jūs leidžiate sau jausti visas emocijas, o tai padaro jus atsipalaidavusį. Žmonės žavisi tais, kurie sau leidžia būti savimi, leidžia klysti ir priimti savo klaidas, negalvodami apie tai ir neteisdami savęs dėl to. Tokiu atveju būsite savimi ir dėl to jausitės gerai.

Nebijojimas Iš savęs pasijuokti

Iš savęs pasijuokti gali bijoti perfekcionistai arba negatyvūs žmonės, kurie bandydami kontroliuoti situacija nesitiki suklysti. Tačiau labai svarbu atsiminti, kad klysta visi žmonės ir suklydus iš savęs pasijuokti tik praskaidrins kalbėjimo atmosferą. Jei nebijote kalbant susklysti, leidžiate sau būti savimi, esate natūralus ir atsipalaidavęs, o ne apsimestinis. Todėl bus daug lengviau atlikti kalbėjimo užduotį jei leisite sau suklysti ir būti ne tobulas. Be to, tai tik kalbėjimas, o ne gyvybės ir mirties klausimas, todėl žiūrėkite į tai laisviau. O tuomet, kai būsite laisvas ir mėgausitės savo paties kompanija, visi žmonės mėgausis ja kartu su jumis. Yra nematoma tam tikrų žmonių grupių savivoka apie tai, kas yra tobula, o kas ne. Tačiau tai yra negatyvių įsitikinimų žmonių vaizduotės vaisius, kuris sako, kad: visi žmonės turi būti vienodi ir atitikti tam tikrą veiksmo ir kalbėjimo standartą, kad būtų priimti. Tačiau iš tikro yra atvirkščiai – tokie “standartai” neleidžia kiekvienam individui būti savimi – natūraliu esant toks, koks yra. Tai sukausto ir padaro žmogų nenaturalų, kas kitiems iš šono sukelia mintis “įdomu, kodėl jis taip keistai elgiasi”. Nes žmonės mato, kas yra natūralu, kas ne. 

Atsipalaiduokite

Aha, atrodo lengva pasakyt. Ir vėl. Tačiau atsipalaidavimas, kaip ir nusiteikimas yra raktas į jūsų pačių geresnę savijautą tuo metu, kai kalbėsite. Atsiminkite – atsipalaidavę tik patys jausitės geriau ir viskas praeis sklandžiau. Jei jaučiate įtampą, padarykite kvadratinį kvėpavimą ar tempimo pratimų. 

Kūno kalba

Kalbėdamas ir dėstydamas savo mintis, žmogus natūraliai netgi privalo gestikuliuoti. Dėstydamas mintis jūs perteikiate tam tikrą mintį, veiksmą ar emociją, todėl jei neleidžiate sau gestikuliuoti kūno kalba – esate susikaustęs. Atsipalaiduokite ir pratinkitės tai daryti ne tik viešo kalbėjimo metu, bet ir visuomet, kai dėstote savo mintis. Taip jausitės atsipalaidavęs ir patiksite tiek sau, tiek aplinkiniams.

Nusiteikimas

Ir galiausiai paskutinis bet ne mažiau svarbus – nusiteikimas. Nusiteikimas yra visko esmė, kadangi taip, kaip nusiteikiate, taip pradedame nesąmoningai projektuoti ateities įvykius. Net jei juokaudami sakote, kad: bijau, aš nepasiruošęs, man nepavyks, viskas bus priimta tiesiogiai. Kalbėkite sau ir apie save tik geriausiais žodžiais: man pavyks, aš pasiruošęs, žmonės mane mėgsta, aš jiems patinku ir taip toliau. Nusiteikimas yra labai nuvertinamas bruožas, tačiau iš tiesų nusiteikimas turi labai didelę galią. Vos tik išmoksite šimtu procentų nusiteikti ir perjungti savo protą į pasitikėjimo ir pozityvaus nusiteikimo režimą – tuomet suprasite viską iš esmės. Prieš išeidami kalbėti plačiai nusišypsokite, pažiūrėkite į save veidrodyje, duokite sau penkis, pasakykite sau, kad jus nuostabus, pasitikite savimi šimtu procentu ir kad viskas praeis sklandžiai.