Ar verta rašyti dienoraštį? Gal tai kiek vaikiška ir banalu? Taip. Kai kuriems žmonėms taip atrodo. Jie net purtosi nuo minties, kai kalba ateina apie dienoraščio arba žurnalo rašymą. O gal jame galima išpręsti problemas, dideles ar mažas, o ne tik ant balto lapo vaikiškai rašyti? Pagalvokime kodėl verta rašyti dienoraštį ir pakalbėkime apie jo teikiamas naudas.
PROBLEMŲ SPRENDIMAS SU DRAUGU
Dienoraštyje jūs visiškai galite būti savimi. Nereikia apsimetinėti, meluoti, vaizduoti kažko, kuo jūs nesate. Dienoraščiui jūs galite atsiverti kaip savo geriausiam draugui, išsakyti visas mintis kurios jus slegia, galite atsiverti visu šimtu procentu. Čia niekas jūsų neteis, nekritikuos, tik priims tai, ką norite pasakyti ir užvertus sąsiuvinį tai užsidarys jūsų praeities knygoje. Rašyti dienoraštį išgalvotam veikėjui pavyzdžiui, Tomui: brangus Tomai… arba tiesiog vadinti dienoraščiu yra labai panašu kas kalbėti su geriausiu draugui, su kuriuo, kaip šiuo atžvilgiu, dienoraščiu, išsikalbate apie problemas, nerimus ir gaunate sprendimą patarimo forma. Dienoraštis nepasakys jums ką daryti, tačiau jei būsite atviras, dienoraštis jums pateiks visus atsakymus (jūs pateiksite sau).
- Mielas Tomai,
- Ilgą laiką nerašiau tau, nes buvau prislėgtas. Daug dirbau, daug stengiausi ir galiausiai kritau be jėgų. Jaučiuosi prastai. Esame kalbėję apie tai jau ne kartą, apie mano persidirbimą, bet norėčiau apie tai su tavimi pakalbėti dar kartą. Ar pameni kai persidirbau prieš du metus, tai dabar tas pats. Aš tada žinojau ką daryti, bet pamiršau, todėl atsiversiu senus puslapius ir atnaujinsiu žinias…..
Laiško rašymas įsivaizduojamam asmeniui. Būkite atviras, būkite pažeidžiamas, sakykite tiesą ir gausite jums norimą atsakymą, kurį beje, pats ir atsakysite
- Kaip tu manai, Dienorašti, kodėl aš esu su ja, jei taip kankinuosi? Na, reikia juk galiausiai sudėt taškus, negaliu daugiau meluoti, nes mano melas, yra mano gerovės kaina. Na, nesigauna mums nieko, esame skirtingi, sunku tą sakyti, bet laikas pripažinti.
SAVIREFLEKSIJA
Rašyti dienoraštį galima apie labai daug dalykų. Vienas iš būdų apie ką galima rašyti, ypač einant saviugdos keliu yra savi-refleksija. Galima apžvelgti dienos įvykius: “kaip šiandien jaučiuosi, kaip elgiuosi, ar man priimtini mano veiksmai ar norėčiau ką nors keisti ir rytoj elgtis kitaip? Kaip dėl mano veiksmų jaučiasi aplinkiniai, draugai, šeimos nariai? Ką jaučiu kai bendrauju su žmonėmis, kaip jaučiuosi įvairiose situacijose?” Jūs užduodate klausimus apie jums nepriimta elgesį, arba reakcijas į aplinką, kurios jūsų nuomone jums nėra priimtinos. Pavyzdžiui apšaukėte kaimyną, kad pirmas pastatė automobilį į vietą, kurią pirmas pamatėte jūs. Arba apšaukėte ir pypsinote vairuotojui, kuris jums pastojo kelią, kai jūsų jau nauju permąstymu, galėjote tiesiog būti supratingesnis, kad gal žmogus nežinojo, jog aš pamačiau pirmas, o antras tiesiog labai skubėjo ir trūko paprasto supratingumo. Kuo giliau klausinėsite ir kuo atviresnis sau būsite, tuo daugiau atsakymų rasite. Klausimai pavyzdžiams:
- Mąstymas. Ar mano mastymas šiandien man buvo priimtinas? Ar mąsčiau kryptingai, ar nukreipiau dėmesį į tai, kas nesvarbu ir reikalinga prastumti laikui?
- Elgsena. Kaip praėjo mano diena? Kiek laiko praleidau autonomiškai, o kiek laiko skyriau sau ir savo tikslams bei svarbiems darbams įvykdyti, ar skyriau laiko artimiesiems?
- Jausena. Kaip šiandien jaučiausi? Kokias emocijas jaučiau? Ar pykau ant kažko, ar kažką aprėkiau, patyriau pykčio bangą? Kaip galėčiau ryt elgtis kitaip.
JŪSŲ PRIVATUS LAIKAS
Rašant dienoraštį yra jūsų asmeninis laikas, kurį leisite tik jūs ir dienoraštis. Na, galime sakyti, kad tiesiog jūs ir jūsų mintys lape, bet iš esmės tai, jokių televizijų, jokių žmonių, jokio telefono, stresą skatinančių stimulų ir kt.. Tik jūs ir dienoraštis dabarties akimirkoje. Galite rašyti dienoraštį tik dėl to, kad pabūti dabarties akimirkoje ir pajausti rašymo malonumą. Tai yra puikus streso mažinimo pratimas.
DIALOGAS SU NEEGZISTUOJANČIU ASMENIU
Jūs galite kalbėti su asmeniu, kuris neegzistuoja, užduodami klausimus ir interpretuojant savaip atsakyti atsakymus. Tai lyg sukurto veikėjo nuomonė iš šono: o ką tu manai apie mane dirbantį tokį darbą? Manai man jis tiktų? Ir tada pažiūrėkite į save iš šono, jūsų dienoraščio arba veikėjo akimis. Iš tiesų tai jūsų pačio žvilgsnis, bet kadangi šiuo atveju ne jūs, o jūsų pašnekovas žiūri iš šono, bus lengviau priimti tai kaip nuomonę, o ne jūsų pačio interpretaciją. Pavyzdžiui:
- Ka manai apie mano naują darbą?
- Matau, kad nesi laimingas dėl to labai
- Na taip, nesu. Ieškojau darbo, kuriame jausčiausi gerai, bet kol kas nesijaučiu, kad tai tas darbas
- Tai ką darysi dėl to?
- Nežinau. Dar truputį padirbsiu ir darysiu išvadas. Gal tai susiję su mano vidine būsena šiuo metu, gal reikia adaptuotis. Laikas parodys
- Gerai. Parašyk kai norėsi pakalbėt.
- Gerai. Laikomės.
Matote? Iš esmės tai jūs šnekatės su “sąmoningu jūs”, kuris viską iš šono vertina racionaliai. Tai lyg proto manipuliacija pasidalinti į dvi stovyklas ir visiškai atvirai pasikalbėti apie tai, kas vyksta ir kaip jūs dėl to jaučiatės. Tai galite padaryti su artimais sau žmonėmis, bet tik tais, kurie moka išklausyti ir duoti gerus, į sprendimus orientuotus patarimus ir užduoti gerus klausimus. Radikalesnio požiūrio žmonės tai gali laikyti beprotyste, tačiau jei jūs ne vienas iš jų, jums tai gali patikti.
GALITE SAKYTI KĄ NORITE
Galite sakyti tai, ko nesakote savo artimiems žmonėms, galite manipuliuoti įvairiomis situacijomis komunikacijoje. Įsivaizduokite kaip kalbate tokius dalykus kurių įprastai nesakytumėte ir pažiūrėkite kaip dėl to jausitės. Pavyzdžiui:
- Patekote į konfliktą su tėčiu ir norėjote daug ką pasakyti, nors žinojote, kad tėtis daug protingesnis ir buvo teisus. O dabar parašykite viską ką norėjote pasakyti ant lapo. Išliekite visą kas tada buvo nepasakyta. Na, vertėjo susilaikyt? Iš pagarbos tikriausiai taip.
- Santykių komunikacija. Vienas sako, kitas rėkia, gaunasi tornadas ir niekas nieko nepasako. Nuslūgus emocijoms prisėskite ir parašykite jautriai ir atvirai, ką norėjote pasakyti, ir jei negalite partneriui to pasakyti, duokite paskaityti. Dabar jūs – kuriate santykį.
PUIKUS BŪDAS IŠJAUSTI
Nėra jokių ribų. Galite rašyti ką norite, galite pykti, lieti įtūžį, keikti ar peikti. Dienoraštis puikus būdas išlieti savo emocijas.
GALITE SUSIKURTI TAISYKLES
Iš to ką aprašote, galite susikurti taisykles, kurių laikysitės. Pavyzdžiui padarėte išvadas iš savo veiksmų ir nustatėte taisykles, kurių norite laikytis, kad klaidos nepasikartotų. Pavyzdžiui laiko taisyklė. Keltis anksčiau, kad nelėkti bėgom į darbą, keiktis eisme ir nuolat susitrenkt kulkšnį į durų kampą (hipotetiškai)
GALITE BŪTI KUO NORITE
Galite kurti savo ateities viziją, tokią, kokios jos norite. Galite fantazuoti apie tai, ką norite pasiekti, kokius didelius darbus norite nudirbti, tokius tikslus pasiekti. Galite kurti fantastinę istoriją kurios žvaigždė be abejo esate jūs. Jei norite tapti aktore ar menininke ar dainininke.
Kaip jaučiatės dėl to, kad jau savo ateityje nuveikėte ko norite? Tai iš esmės bus kelio į ateitį, į kurią eisite, nupiešimas žodžiais.
GAUSITE PATARIMŲ
Perkeldamas mintis ant lapo jūs vizualiai matote tai, ką galvojate. Jūs susikuriate portretą to, ką parašote ir perkeltine prasme “matydami” situaciją iš šono, galite padaryti išvadas.
GALITE SPRĘSTI PROBLEMAS
Kalbėdami su dienoraščiu, t.y. Rašydami į jį viską, kas liks tik tarp jūsų, dienoraščiui galite atskleisti viską. Analizuodami tai, ką rašote ir būdami visiškai atviri, galite išspręsti daug problemų. Svarbu į problemą pažiūrėti iš kiekvienos pusės pvz jei jaučiatės blogai, tai gali įtakoti sutrikęs paros ritmas, per daug laiko prie ekrano, sutrikusi santykių komunikacija, nesveikas maistas ir t.t. Garantas! Kuo daugiau rašysite, tuo daugiau idėjų kils apie ką rašyti. Tarkime: manau, kad pasidariau per daug sėslus prie ekrano po darbo. Valgau daug greito maisto ir priaugau keletą kilogramų. Jaučiuosi dėl to blogai, reikia ieškoti priežasties, ką daryti, kad tai išspręsti. O kas gali tai įtakoti? Galbūt darbas mane išsunkia? Pakalbėkime apie tai….. Ir taip toliau.
PSICHOANALIZĖ SU SAVIMI
Jei būsite visiškai atviras su savimi ir eisite vis gilyn ir gilyn esminės problemos link, problemų sprendimų atžvilgiu, galite pasiekti rezultatą, kurį gautumėte, jei eitumėte pas psichoterapeutą. Tam reikia visiško atsidavimo ir noro išspręsti problemą, o ne būti joje ir savo noru kentėti. Tai gali būti pirmas žingsnis peržengti savo psichologinius barjerus ir žengti pirmyn sveikimo ir geresnės savo versijos link, jei esate užsistovėjęs ties tais gyvenimo įvykiais, kurie jums neleidžia ten judėti. Tai gali būti darbas, santykiai, šeimos problemos, vidiniai konfliktai ir kiti epizodai.
- Darbas. Na man nepatinka šitas darbas. Kodėl aš jį dirbu? Nesuprantu. Na gerai, pasigilinkime. Reikia pinigu. Tai viskas, tai tiek? Pala pala. Jei aš esu nelaimingas už 1200€/mėn, ar tai yra mano nelaimės kaina? Nejaugi aš turiu kentėti, kad gauti pinigų pragyvenimui, o gal aš galėčiau rasti kitą darbą? Wow! Tikrai įkvepianti mintis. O gal aš noriu kentėti? (bet tai jau kita plati tema)
- Santykiai. Mes nuolatos ėdamės. Kabinėjimasis prie to, prie ano, ir jam nepatinka ir man. Ką man daryt? Ką padaryt, kad arba išsispręst problemas kurios yra užgožtos, ar galiausiai pripažinti, kad mes tiesiog nesuderinami. Susidarysiu klausimus, kuriuos atsakysiu pati, be jo įtakos ir atsakykime. Klausimus kaip: kodėl aš jam reikalinga/-as? Panašu tam, kad gamint maistą ir tvarkyt namus ir dėl sekso. Ar jis nori stengtis ir auginti šį santykį? Panašu, kad ne, nes aš viena tai bandau. Taigi, kodėl aš su juo?
